My photo
Um escritor, um poeta, um aventureiro,

Tuesday 31 July 2012

Historia Badak kona ba Periode Missão Jesuita iha Timor Leste



Hosi: Padre Venancio Pereira, S.J.

One Mind and One heart in the Mission of the Lord!


I.                   Missão Jesuita nian iha Timor Leste, primeiro periodo (1899 – 1910)
Primeiros missionários portugueses sira, hahu loke missão Jesuita nian, ba-dala uluk iha vila kikuan oan ida, iha klaletek aldeia Soibada – zona distrital Manatuto nian. Soibada iha tempo neba, fatin ida be dok husi Dili, iha foho leten. Ema eh polulação iha neba, sira ninia hahan principal maka ai-farina, talas, no ai han seluk tan. Ema  moris simples los.
Jesuita portugueses sira loke missão Jesuita nian iha Soibada iha fulan Setembro, tinan 1899. Molok tinan ne’e 1899, Na’I lulik diocesano sira maka kaer missão Igreja Catolica nian iha zona Soibada tomak. Padre Sebastião Aparίcio da Silva, husi Carnache Portugal, to’o ba-dala uluk iha Timor iha tinan 1877, hanesan Padre diocesano deit, tuir mai nia ba fali iha Portugal, nia tama Companhia de Jesus no hanesan Padre Jesuita ida nebe, maka to’o fali iha Timor hanesan primeiro grupo missionário Jesuita Portuguese nian iha rai Soibada iha tinan 1899.
Bispo Dom José Manuel de Carvalho husi diocese Macau  nian, nebe maka toma konta mos missão Igreja Catolica nian iha Rai Timor hahu kedas husi tinan 1875, Bispo Jose maka, fo fiar ba Jesuita sira kaer missão Igreja Catolica nian, iha zona vicariado costa-sul nian, nune’e amu diocesano sira, toma konta deit parte vicariado costa-norte nian. Padre Aparίcio hanesan primeiro  superior Jesuita sira nian iha Timor, nomeado hanesan Vigario-Geral ba vigariado zona costa-sud ne’e nian. Padre Sebastião Aparίcio hatene didiak rai Soibada, tamba wainhira nia sei hanesan Padre diocesano (molok tama ba companhia de Jesus) nia halo dicionário simples ida “Portuguese – Tetum” nian. Actividade missionaria nebe maka missionário sira halo ho zelo apostolico nian, iha periodo ida ne’e iha Soibada no zona Vigariado Costa-sud nian tomak, maka hanesan: visita vila kikuan sira, no vila kiak sira iha soibada, no iha fatin seluk-seluk, iha zona vicariado Costa-sud nian tomak. Iha tempo neba buat hotu sei susar no mukit tebes ba ema Soibada sira. Missionario Jesuita sira hanorin doutrina, catequese, hanorin mos liturgia fo sarani ema, fo kaben ema no actividade relgiosa seluk tan. Maibe buat be importante liu be missionario sira halo ho Padre Aparίcio maka ne’e, concentra iha campo de educação nian. Ikus mai, sira hari no loke “Colegio de Soibada” ba labarik jovens mane sira nebe maka hakarak estuda iha Colegio ne’e. Ema leigos feto no mane barak mos maka hetan “formação no educação diak” iha Colegio ne’e, iha inicio seculo neba nian. Relaciona ho evento movemento republicano nian, iha Portugal no ho tan situação politica nian iha Portugal nebe maka la dun diak, membros de Companhia de Jesus nian, ema  duni sai hotu husi Timor Leste iha tinan 1910.

II.                 Missão Jesuita nian iha Timor Leste, segundo periodo (1958 – 1975)
Funu, (Segundo Guerra mundial) harahun maioria buat  sira diak be uluk iha tiha ona iha Soibada no teritorio Timor Leste nian tomak. Bispo Dom Jaime Garçia Goulart, ho aten barani no espirito missionario nian, loke fila fali Seminario Minor iha Soibada, iha tinan 1948, miabe ikus estabelece Seminario ne’e iha Dili (Leçidere), iha tinan 1950, no ikus mai muda Semináro ne’e, sae ba Dare, iha tinan 1951. Bispo Dom Jaime Garçia Goulart iha plano tiha ona (planea) atu husu Jesuita sira duni, maka atu kaer Seminário ne’e, iha Dare. Iha tinan 1958, missionário Jesuita balu mai husi Missão China nian, nebe maka iha tempo neba hanesan parte husi Provinçia Oriental nian. Reitor Seminário Dare nian ba-dala uluk nomos hanesan Superior Jesuita sira nian iha Timor ba - dala uluk, iha Periodo ida ne’e, maka Reverendo Padre Estanislau Liu, S.J. Entre padre Jesuita sira, nebe maka serviço hamutuk hanesan ‘pioner’ ba missão ida ne’e, ida maka Reverendo Padre Bernard Marie Gouin, S.J., (frances) nebe maka mate iha Dare iha dia 9 de Setembro iha tinan 1975, wainhira Indonesia ocupa Timor Leste. Nia husu rasik atu, ema hakoi deit nia, iha kedas Gruta Nain Feto nian iha Seminário Dare, ate agora mos nia rate sei iha neba. Husi tinan 1961 to’o 1967, superior comunidade Jesuita sira nian, no reitor ba Seminario Dare nian maka reverendo Padre André Rábago, S.J., (agora sei moris hela iha Formosa ka Taiwan, Padre André sei halao nafatin ninia missão hanesan capelão hospital nian, ho tinan nebe maka katuas los tebes duni ona). Iha tinan 1967, Provincia Portuguese maka tau matan ba comunidade no missão Jesuita nian iha Timor Leste. Nune’e Padre Albino de Sá, S.J., maka sai fali Reitor ba Seminário Dare, no hanesan mos superior Jesuita sira nian iha Timor Leste, to’o tinan 1971. Tuir mai hahu husi tinan 1971 ne’e, Reverendo Padre João Felgueiras, S.J., maka troka fali Padre Albino, S.J. Padre Joao Felgueiras, S.J., maka ikus sai hanesan testemunho vivo iha situação dificil hanesan reitor ba Seminario Dare iha periodo ida ne’e, nebe maka nakonu ho situação dificil oi-oin to’o invasão brutal no criminal husi Governo, nacão, no militares Indonesia nian tama, no harahun Timor Leste tomak iha loron 7 de Dezembro 1975. Padre Felgueiras, ho seminaristas barak maka mos tenki “refugia”  halai ses husi Seminário, durante tempo invasão ne’e, para-bele hetan moris. Padres barak, bispos sira, no ema bot barak nebe maka agora kaer ukun iha governo Timor nian, barak maka mai husi formação iha Colegio de Soibado, Seminario Nossa Senhora de Fátima Dare to’o muda mai Seminário Lahane, mota laran.
Timor Leste hanesan colonia Portuguese nian, iha iniçio evangelização nian, missionário Dominicanos sira maka mai uluk, tama Timor hahu husi rai Oecusse no haklaken evangelho iha Rai lulik Timor Leste ne’e tomak.

III.              Missão Jesuita nian iha Timor Leste, terçeiro periodo (1975 – 1999)
Tempo Indonesia nian husi tinan 1975 to’o 1999 Indonesia tenki fila hikas ba sira nia rain, tamba Timor oan sira maioria  hili ukun rasik an. Periodo ida ne’e, bolu naran periodo de SOFRIMENTO, AGONIA, TERUS NO MATE. Timor oan barak maka mate, tamba politica foer no estrategia a’at regime Soeharto nian, ho ninia croni sira, nebe maka kaer ukun ho mentalidade no estilo militaristica nian. Violacao de direito humanos nakonu iha Rai Timor Laran tomak, durante period ida nia laran tomak. Timor, sai kiak, no quase lakon Timor ninia identidade cultural, social no relgiosa.
Tamba ne’e duni, tamba situação politica la dun diak, iha iniçio invasão Indonesia nian tama iha Timor Leste ne’e, entaun nune’e, actividade Seminário nian, parado hotu kedas.  Parado total. Hafoin, Seminário loke fila fali iha Lahane, Dili, iha tinan 1978, ho ninia forma no dinámica nebe maka completamente oinseluk, tamba tenki adapta ho situação foun “politica” iha Timor Leste nian, nebe maka politicamente controlado makas husi regim Soeharto nian. Hahu husi tinan ne’e 1978, missão Jesuita nian iha Timor Leste tama ba iha obra no missão Jesuita Provincia Indonesia nian. Candidatos Jesuitas Timor oan sira, ba halo sira nia formação noviciado nian iha Noviciado Santo Stanislao Kostka, iha Girisonta – Semarang, Java Central, Indonesia. Primeiro novicio Timor oan nian be tama ba Noviciado Girisonta iha tinan 1977, maka agora Padre João Inocençio Piedade, S.J.  Hahu husi tinan ne’e, missonário Jesuita husi Provincia Indonesia hahu mai tama Timor Leste, hodi halo serviço ruma. Serviço kikuan oan ida, nebe maka Jesuita sira iha Timor halo iha periodo ida ne’e, maka tulun Diocese Dili, hodi hari Fundação São Paulo, ikus mai Jesuita hetan fiar husi Bispo Dili nian, Dom Carlos Felipe Ximenes Belo, SDB., hodi hetan kontratu kaer Escola diocese nian “SMAK São José nebe maka tuir mai sai Colégio de São José”. Nebe, maka iha dia 14 de Dezembro 2011 liu ba tinan kotuk, Jesuita husi região Independente Timor Leste nian, sira formalmente no oficialmente entrega fali Escola ne’e ba Diocese de Dili, tamba prazu eh tempo kontratu nian hotu kleur los tiha  ona. No agora escola ne’e, Padre Diocesano sira, ho sira ninia equipa maka kaer escola ne’e. Nune’e mos iha kedas  escola ne’e nia oin, Diocese Dili iha no ho  Amu Bispo Dom Alberto Ricardo da Silva, DD, ninia autoridade tomak, diocese Dili loke hela no hari hela daudaun Primeira Universidade Catolica de Timor Leste, de Beato PAPA João Paulo II.
IV.              Missão Jesuita nian iha Timor Leste, quarto periodo (2000 –  ba oin)
Iha dia 24 de Fevereiro tinan 2000, iha Curia Jesuita sira nian, iha Roma – Italia, oficialmente no formalmente, Padre geral Jesuita sira nian Reverendo Padre Peter Hans Kolvenbach, S.J., assina decreto crea Região Independente de Timor Leste da Companhia de Jesus, ho ninia governação tau no fo fiar ba Presidente Major superiores husi assitencia East Asia and Oceania nian, maka tau matan. Padre Ismael Zuloaga, S.J., (ema espanhol) maka hanesan mos Primeiro Superior major ba Região Independente Timor Leste nian, husi tinan 2000 to’o tinan 2004. No hahu husi tinan 2004 to’o tinan 2007, Reverendo Padre Adólfo Nicolas, S.J., (presente Geral, ema espanhol), maka hanesan Presidente ba Superiores major East Asia and Oceania nian, nunemós hanesan Segundo superior maior ba Região Independente Timor Leste nian. Iha tinan 2007 to’o 2011, Padre John Mace, S.J., (ema Americano) maka sai primeiro Superior Maior no reside ka hela metin iha Região Independente Timor Leste, nia Padre John Mace, S.J., hela iha Dili to’o tinan 2011, liu ba. Hahu husi fulan Fevereiro 2011, Presidente Major superiores husi assitencia East Asia and Oceania nian, Reverendo Padre Mark Raper, S.J., (ema australiano) maka sai hanesan Superior Maior ba Região Independente Timor Leste nian to’o agora no ba oin.
Missão Jesuita nian iha Timor Leste agora daudaun ne’e, continua nafatin iha mundo educação nian, neba maka agora conhecido ho naran Colégio de Santo Inaçio de Loiola, iha Kassait, Liquiça, diocese Maliana- Timor Leste. Nomos Jesuita sira serviço  iha pastoral paroquial nian, iha Railaku – Ermera. Fomação Jesuita Timor oan sira nian, hahu candidate tinan 2, iha Dili, no tuir mai noviciado mos tinan 2 iha Dili. Ba continução formação Jesuita Timor oan sira nian, engeral sei halao hela iha rai liur, hanesan iha Filipina, Australia, India, Indonesia no Roma. Jesuita ninia obra lolos maka iha campo de exerçisio espiritual inaçiana nian, hodi fo retiro ba ema sira nebe maka precisa duni, atu soi klamar barak liu tan. Tuir maka educação no pastoral paroquial hanesan dehan tiha ona iha leten ne’e. Nomos Jesuita sira tau matan ba serviço comunicação nian no refugiado nian iha Timor Leste.
Ho espirito de gratidão, ho desejo de renovação, ho sentimento de esperança, Jesuita sira  husi Região Independent Timor Leste nian, hakarak nafatin permete hodi hasan Cruz lao tuir Jesus ho dedicação, ho comprimisso nebe maka bot hakarak luta nafatin haklaken fiar no promove no hamoris nafatin justiça iha moris ema Timor oan sira nian hotu, liu husi educação no formação integrada nebe maka contextual, basea ba cultura Timor Loro Sae nian, ho nini aspecto hotu-hotu tau tan ho ninia esperiencia oi-oin, nebe maka Povo Timor hasoru iha moris hanesan ema Timor 100% no fiar nain 100%, hodi halo ema Timor oan sira sai ema liu tan ho ninia dignidade tomak hanesan ema duni.

Fatin Jesuita sira nian iha Timor Leste:
 - Taibessi China Rate - Dili
- CPA (Casa Produção Audio Visual) Taibessi-Dili.
- Lahane Oriental Noviciado – Mercado Hali Laran - Dili
- Perumnas Bairro Pite-Dili (Uma Candidato sira nian)
- Igreja Railaku (Ermera)
- Colégio de Santo Inaçio de Loiola (Kassait, Liquiça Iha processo Construção nian)

Ema jovens Timor Oan sira nebe maka tama Jesuita
Ema jovem ida be ba dala uluk sai hanesan candidato atu tama Companhia de Jesus no hakarka sai Jesuita maka:  Senhor Domingos de Sousa (husi Lalea), agora serviço hanesan Embaixador RDTL nian ba nação Brasil. Senhor Domingos Sousa, ne’e ba to’o Guimarães – Zona Minho (Braga – Portugal) ba halo ninia Noviciado iha tempo Portuguese nian. Maibe em fim nia la continua, nia escola fali iha universidade seluk. No hili dalan sai aman ba familia.
Tuir mai iha tempo Indonesia nian iha jovens lubuk bo’ot maka tama Companhia de Jesus balu sai Padre ordenado, balu fali hili dalan vocação forma familia nian.
Eis Jesuitas Timor Oan nian (iha tempo Indonesia nian) maka hanesan tuir mai ne’e:
- Senhor Hermilindo Cofitalan – husi Oecusse, escola to’o remata teologia maka sai. (matebian)
- Senhor Francisco Lelan – husi Oecusse, escola to’o remata teologia maka sai. servico iha Timor
- Senhor Rui Lorenco da Costa – husi Dili (Baucau), escola to’o remata filosofia maka sai. Servico iha Timor.
Timor Oan sira nebe maka tama Jesuita iha Noviciado deit iha tempo Indonesia nian:
-         Senhor Jose Mesquita de carvalho – husi Dili (Turiscai), serviço iha Timor karik?.
-         Senhor Jose Cornelio Guterres – husi Baucau, serviço iha UNPAZ.
-    Senhor Fernando Hanjam – husi Oecusse, agora estuda tan iha Universidade Minho – Portugal
-         Senhor João Sarmento husi…..?  iha……..?

Iha mos  ema jovens nain rua mai husi Timor Kupang no Ilha Maluka nian:
-         Senhor Vincencius, husi Timor Kupang, agora iha nebe….?
-         Senhor Herman, husi Maluku. Agora iha nebe…..

Timor Oan sira be hanesan candidato Jesuita nian, ba tuir exame atu tama Companhia de Jesus maka hanesan:

-         Senhor Jorge Trindade Neves de Camões, husi Dili – Lospalos, agora serviço iha governo TL nian, liu-liu iha area diplomatica nian.
-        Senhor Arnaldo dos Reis Araujo Soares, husi (Manatuto, Ainaro, Oecusse – Dili), agora serviço iha campo Lei nian hanesan advogado iha Jakarta – Indonesia.
-         Senhor Fulgençio husi Oecusse, Serviço iha Timor.
Eis Jesuitas Timor Oan nian (iha tempo Ukun An nian) maka hanesan tuir mai ne’e:  HAU LAIHA  DADOS COMPLETO ida (nebe maka hau hatene iha hanesan tuir mai ne’e):
Housi  Novicios:
Nuno Maria Salsihna.
Dionisio de Jesus.
Smith
Marcelino
no nain rua tan.

Escolasticos:
Mecario dos reis
Gustavo soares
Paul Miguel
Acacio Pinto.
Dionizio Sarmento

Primeiros Padres Jesuitas Timor oan nian:

1.     Padre Filomeno Jacob, S.J.
2.     Padre João Inocençio Piedade, S.J.
3.     Padre Juaquim Sarmento, S.J.
4.     Padre Violanto da Costa Soares, S.J.
5.     Padre Venâncio Pereira, S.J.
6.     Padre Plίnio Martίns, S.J.

Irmãos Escolaticos Jesuita Timor oan nian iha TEMPO UKUN AN nian:
Iha Timor (halo regencia eh pastoral):
Frater Domingos Savio Freitas, S.J.
Frater Almanzo Salsinha, S.J.
Frater Isaias Caldas, S.J.
Frater Calistro,S.J.

Iha Melbourne – Australia (estuda teologia):
Frater Ezaquiel, S.J.
Frater Joao Dos Santos, S.J.

Iha Filipinas – Manila (estuda Filosofia):
Frater Afonço Alvés, S.J.
Frater Herculano Pereira, S.J.
Frater Albino, S.J.
Frater Rui Muakandala, S.J.

Iha Filipinas – Cagayang de Oro:
Frater Jezito Rebelo, S.J. (estuda Filosofia)
Frater João Paulo, S.J. (halo regencia)
Frater Sidelizio Pereira, S.J. (estuda educação)

Iha Jakarta – Indonesia (estuda Filosofia):
Frater Roberto, S.J.

Iha Roma – Italia (estuda teologia):
Frater Diego, S.J.

Iha Puna – India (estuda Filosofia):
Frtaer Joaquim pires,S.J.
Frater Julio de Sousa, S.J.
Frater Marito Monteiro,S.J.
Frater Luis Pereira, S.J.
Frater Gemito De Jesus, S.J.
Frater Edgerio Martins.S.J.

Iha Jogjakarta – Indonesia (ano Juniorado):
Frater Adriano, S.J.
Iha Noviciado Jesuita nian iha Dili iha novicios nain: 8 karik

Iha Uma Candidato nian:
Jesuita Regiao Independente  Timor Leste nian, iha candidatos 16 pessoas, mai husi Lospalos to’o Oecusse.

(Texto Original iha lian Ingles hakerek nain: Pe. Filomeno Jacob, S.J.,
Hakerek hikas fali ba lian Tetum simples no “up dated” oituan fali ho situação agora nian, husi Pe. Venâncio Pereira, S.J.)

ADMU – MANILA 31 DE JULHO DE 2012

PARA  MAIOR A GLORIA DE DEUS!


6 comments:

  1. The Jesuits have made a lot of difference in education and other fields for the social and economic development of this country. May Our Lord call many more young East Timorese men to be Jesuit priests!...

    ReplyDelete
    Replies
    1. thank you so much and God bless!

      Delete
  2. Today is Saint Ignatius de Loyla day! He is the Founder of the Jesuit Order. So as East Timorese Catholics let us ask for Saint Ignatius help to our beloved country, East Timor...

    ReplyDelete
    Replies
    1. thank you so much and God bless!

      Delete
  3. Jesuit mission have been educated many of Timorense.
    AMDG

    ReplyDelete
  4. Eu creio que os jovens jesuitas tem que ser tambem enviados para Portugal ou Brasil a fim de estudarem para que possa haver padres jesuitas timorenses que falem e escrevam bem a lingua portuguesa que , constitucionalmente, e uma das linguas oficiais de Timor, Do contrario o Ingles ou bahasa substituira o portugues peola mao dos jesuitas timorenses!...

    ReplyDelete