My photo
Um escritor, um poeta, um aventureiro,

Saturday 4 April 2009

Timor Leste: Dignidade Prisioneiru Politiku 1975 - 1999 ? (Iha kazu Maubocy "VS" Nakfilak)

Hare'e ba artigu hosi Maubocy no Nakfilak publikadu iha jornais barak iha Timor Leste no blog oin-oin konaba saida maka sira nain 2 halo tiha ona iha passadu, halo hau hanoin konaba dignidadi lo-los hosi prisioneirus politikus Timor oan duranti okupasaun Indonesia iha Timor, 1975 to'o 1999.

Hosi sira nain 2 ninia akuzasaun ba malun ou hosi kontiudu nebe aparese iha sira nain 2 ninia artigu, bele dehan katak dignidadi hosi prisioneirus politikus laiha liu kedas ou tun rabat rai.
Tuir hau nia leitura iha sira nain rua ninia artigus, parese ke, prisioneiru politiku iha epoka 70, 80 to'o 90, hotu-hotu sai prisioneirus politikus laos tamba sira hakarak Timor nia ukun rasik-an, maibe tamba sira hakarak hetan netik projektu ida ou tamba sira hakarak sai netik anak angkat ida.

Ne'e maka iha sira nain rua ninia akuzasaun ba malun, prisioneirus politikus Timor oan sira desde 1975 to'o 1999, derepenti deit sai fali traidor iha tempu atual. Ou, iha Timor Leste ninia historia independensia nian, eis prissioneirus politikus sira nia figura sai fali traidor em vez de heroi.

Hau rasik lahatene razaun saida maka lori sira nain 2 (ida hosi Fretilin Mudansa-FM, ida seluk hosi Fretilin Radikal-FR) lansa akuzasaun ba malun. Interesse politiku ou justisa, hau la hatene. Hau lahatene se sira nain 2 representa ema sira mate ona ninia familia ou lae iha sira nain 2 nia akuzasaun ba malun.

Iha Nakfilak ninia artigu, Nakfilak dehan kuandu Maubocy dadur iha epoka 78/79, Maubocy maka sai traidor ba nia maluk kamaradas barak nebe mate hotu ona. Iha fali Maubosy ninia artigu, Maubocy dehan kuandu Nakfilak hetan kastigu iha epoka 90, Nakfilak maka sai traidor ba nia maluk kamaradas barak nebe ohin loron hanesan matebian Timor.
Hosi ne'e, ita hare'e katak, tantu Maubocy como Nakfilak, hotu-hotu falta de respeitu ba sira nia passadu no temi hodi halimar maluk Timoroan sira nebe dadur to'o mate. Parese ke politika de rekonsiliasaun to'o tiha ona Indonesia maibe seidauk to'o iha sira nain rua, FM no FR.

Ita hotu-hotu sei lembra hela kazu Gui Campus nian. Kuandu Gui Campus tau ain iha Australia iha tinan kotuk, familia hosi labarik ida nebe maka Gui Campus oho (iha 1979) halo akuzasaun kontra kedas nia. Ida ne'e tamba familia hosi vitima hakarak hare justisa lo-los. Ida ne'e tamba direitu hosi vitima ou mesmu labarik ne'e mate ona, maibe labarik ne'e ninia familia sei kontinua husu justisa. Ida ne'e kestaun justisa. Maibe, iha kazu Maubocy no Nakfilak, sai oin seluk. Bele dehan katak laos tamba razaun justisa. Se karik tamba razaun justisa, entaun ita bele fo "jempol" ba sira nain rua.

Iha kualker parti iha mundu ne'e, iha funu ida nia laran, laos fasil ema ida sai prisioneiru politiku. Enkuantu mais ita koalia konaba prisioneiru politiku iha TL ou Indonesia iha epoka 78/79/80 to'o anos 1999. Iha epoka neba, kualker prisioneiru politiku, nia sempre liu hosi faze interogatoriu nebe nia sei hasoru sofrimentu fisiku no sofrimentu mental ou presaun mental maka'as.
Ohin loron, iha Timor Leste, ema barak maka moris ho estatuto hanesan eis-prisioneiru politiku.

Ne'e duni, ohin loron, kuandu ita hakarak temi ema sira nebe mate ona tamba lori sira ninia brani hodi liberta rai Timor, ita tenki temi ho hadomi no respeitu. Ita tenki respeitu ba ita nia passadu tamba ita nia passadu hanesan parti ida ou konsekuensia hosi prossesu bo'ot ida nebe ita bolu prossesu Libertasaun Nasional. Labele tamba deit interesse ou poder politiku, ita tenki hasai akuzasaun ba malun hodi temi ema seluk nebe mate tiha ona nia naran.

Maibe, ba sira nain 2, iha politika tenki ser nune. Que pena!!!

Autor: Celso Oliveira

2 comments:

  1. Furak bro..opiniaun ne'e kapaas...

    \m/ \m/

    ReplyDelete
  2. Celso gostaria de contactar contigo, mas preciso do teu email. Podes se quizeres ires ao meu Blog.
    "timorlendasprosasenarrativas.blogspot.com"
    Mau Lear

    ReplyDelete